Pirma dalis, kaip suvaldyti nerimą. Joje skaitykite pirmuosius patarimus. Čia pristatau tęsinį.
6. Stebėsiu savo kraštutinumus. „Laimėjimas man neatneš garbės, dėl to netapsiu žinomas. Praradimas nereiškia, kad man viskas nesvarbu. Svarbu, todėl būtų geriau laimėti. Bet pralaimėjimas manęs nesunaikins ir nepavers į nieką“. Stebėsiu išvadas, kad nesitapatinčiau su savo elgesiu. „Nepasisekimas nedaro manęs netikėliu. Aš esu asmenybė, kuriai šįkart nepasisekė, o gal dar daug kartų nepasiseks, kol sulauksiu sėkmės“.
7. Nesėkmė yra vertinga, jei nevertinu jos per daug rimtai ir nenoriu — nereikalauju — kad man būtinai sektųsi.
8. Ar žmonės, kuriems dabar sekasi, anksčiau nesistengė įveikti negandas? Ką jie dabar darytų, jei nebūtų stengęsi ir įveikę pradinių nesėkmių?
9. Aš visada apibendrinsiu, analizuosiu ir stengsiuosi mąstyti apie savo galvojimą bei galvosiu, ką galvoti apie galvojimą. Bet stengsiuosi vengti perdėtų apibendrinimų. Taip pat vengsiu nuostatos, kad aš esu tai, ką darau, liausiuosi žmonėms dėl jų tam tikrų būdo bruožų klijavęs etiketes ir nepripažinsiu, kad mano mintys turi teisę savarankiškai mąstyti.
10. Stengsiuosi išvengti sakymo, kad jeigu man nepasisekė, tai visada nesiseks arba kad aš esu nevykėlis. Ar dėl to, kad dažnai nesisekdavo, tai niekada nepasiseks? Arba jei darau blogus dalykus, tai esu blogas žmogus.
11. Stengsiuosi suvokti, kad pasaulyje nieko nėra vien gera ar bloga, juoda ar balta, bet dažniausiai yra viskas kartu — gera ir bloga, juoda ir balta, taip pat yra pilkos spalvos. Ir aš turiu gerų ir blogų bruožų, baltų, juodų ir pilkų savybių.
Įdomioji psichologija 